Mediana.lt

Sykį rugsėjo 1-osios šventėje būdama 12-tokė verkiau graudžiom ašarom. Verkiau žiūrėdama į pirmokus ir galvodama - Dievuliau, kiek šitoms nekaltoms sieloms reikės patirti! Kiek energijos skirti savo pozicijos užkovojimui, kiek pozityvios ir negatyvios bekovojant gauti. Visuomenė ir gražus, ir negražus darinys. Šiems kontrastams viename apibūdinti nerandu tikslesnio pasakymo nei iš gero britų filmo atėjęs “It always comes with the package”. Užtat kiek pirmų kartų laukia tų pirmokėlių!

Kalbant apie žinias, žinojimą - jie turi vieną keistą sąvybę: juos nebūtinai lydi paprasta žmogiška laimė ir ramybė. Minties neplėtosiu, paliksiu tai jums patiems šį lietingą vakarą.

O prasidedant naujam sezonui noriu palinkėti šilumos ir kiekvienam padovanoti po mažą apvalų veidrodėlį su lapeliu “Tavo gyvenimą kuria jis ir tik jis”. Pažiūrėkite į jį kaskart kai pradėsite burnoti ant prasto oro, valdžios, vis neatsigaunančios rinkos, prisiimtų paskolų ir ligų.

Žinojimas, kad savo pasaulį susikūri pats išlaisvina ir nuspalvina. To ir linkiu.

Šiandien Delfi publikuoja reklaminį rašinį apie “fiktyvias” Facebook grupes. Cituojamasis teisus sakydamas, kad “beveik niekas neskaito taisyklių, ir nepasidomi, kas yra grupės autoriai, ir kokie jos tikrieji tikslai”. Bet konceptualiai nenoriu sutikti, kad jos “fiktyvios”. Pagal šią logiką - kažkas lyg ir yra nusprendęs, kas yra tos grupės. Bet ar išties galima jas apibrėžti, kaip oficialių organizacijų, prekės ženklų buriamas grupes? Nemanau. Grupė yra tai, kas buria.

Vienam projektui analizavome Facebok grupių sąrašą. Gausiausios, pagal tokią logiką, visos yra “fiktyvios”:

• Nemokami marškinėliai (daugiau nei 100 000 narių);
• Laimėk kelionę į JAV - 2 savaitės x 2 asmenys vasarą. Data derinama!!! (beveik 80 000 narių);
• Laimėk kelionę į Egiptą 2 asmenims (72 000 narių);
• Nemokamas savaitgalis Jungtinėje Karalystėje (58 000 narių);
• Noriu nemokamo pakvietimo (45000 narių);
• ir t.t.

Kuo jos fiktyvios? Krūvos narių. Fanų puslapių topuose irgi panašių grupių gausa.

Žemiau kelių su Facebook kaip marketingo priemone dirbančių specialistų komentarai, pateikti specialiai Medianai: Read more…

Dažnai burbu apie visuomenės kaip struktūros nesusipratimą. Bet pastaruoju metu daug gražių jos apraiškų teko stebėti. Štai Zita Kelmickaitė reportaže rodė kaimo bendruomenių suvažiavimą. Pamažu stiprėja nevyriausybinis Lietuvos sektorius. Gražu. Sekmadienį stebėjau tuoktuves bažnyčioje. Susitinka du individai, gyvena kompromisuose, prisižada amžina meile, bendruomenė iškėlusi rankas laimina. Gražu. Sėdi paryčiais 16 aukšte, žiūri į ūkanotas Vilniaus šviesas, kiekviena švieselė - žmogus. Susibūrė į vieną vietą, gyvena, dalinasi energija. Gražu. Nuostabu netgi, sakyčiau.

Puikusis Vilnius per ilguosius savaitgalius taip ištuštėja, kad net turistai pasimeta. Kaip Romoje rugpjūčio mėnesį. Manau, kad jis (Vilnius) jaučiasi kaip kokia daugiavaikė motina - mylimi tie vaikai, bet be jų kartais pailsėti taip ramu ir gera. Pakvepuoja miestas, atsinaujina ir su nauju meilės pliūpsniu pasitinka sugrįžtančius vaikus.

Šiandien gatvėje susidūriau su nauja išmaldos prašymo metodika. Lietuvis jaunuolis, lenkų turistams rodė sutvarstytą savo koją ir suvietinta lenkų kalba aiškino, kad “čia, Lietuvoje, mums lenkams tokios procedūros kainuoja net 550 Lt - sušelpkite saviems”.

Sklinda kalbos apie D.Grybauskaitės bauginantį skambutį A.J.Bačkiui, esą, kad jau atsisakė A.M.Brazauską įsileisti į Katedrą, bandė užhipnotizuoti, kad pamirštų žemės grąžinimo ir kitus aktualius klausimus.

Anądien su draugu kalbėjome apie tai, kad ateina akimirka, kai visos problemos pasidaro menkos, nes visos jos vienaip ar kitaip išsprendžiamos. Suvoki ir palengvėja. Tiesa sudėtingiau su tomis, kurios susijusios su žmonėmis, jų lūkeščiais, įnoriais, užsispyrimais ir kitokiu gyvenimo jutimu.

Sekmadienį paėmiau paskaitinėti IQ. Fantastiškas žurnalas, toks gaivus, kitoks. Bent forma. Ir paskaityti yra ką. Giriu. Reikia nusipirkti naują numerį. Bet gal gaivu buvo, nes varčiau stogo terasoje. Gal. Read more…

Statistikos departamentas džiugina teatrų statistika. Daug neredaguojant:

2009 m. Lietuvoje buvo 41 teatras, juose apsilankė 961 000 žiūrovų. Palyginti su 2008 m., žiūrovų skaičius sumažėjo 169 tūkst. (15 proc.). 2009 m. šalies teatruose buvo parodyta 5 000 spektaklių, tai 287 (5 proc.) spektakliais mažiau nei 2008 m. Kas trečias spektaklis (1,6 000) buvo skirtas vaikams. Per metus teatruose pastatyti 123 nauji spektakliai (2008 m. – 118), atnaujinta 40 spektaklių. Pajamos už bilietus, palyginti su 2008 m. (20,5 mln. Lt), sumažėjo 1,3 mln. Lt (2009 m. – 19,2 mln. Lt).

Daug? Mažai? Man atrodo mažai.

Prieš kelias savaites Vilniuje pasirodymą surengė viena iš lyderiaujančių pasaulyje, New-York’o šiuolaikinio baleto trupė Complexions. Ir ką Jūs manote - kokie 20 proc. salės buvo tuščia. Praminė lietuviai takelį į Operos ir baleto teatrą, o kitur galvos pasukioti negali - druskos sąnarius, matyt, blokavusios.

Read more…

Pirmadienį, gegužės 31 d. vyks pirmasis iš brandos egzaminų. Reitingo skelbimo kontekste pasidomėjau. Ar gi ne absurdo teatras, kad kelių dienų protinio aktyvumo rezultatai lems, hiperbolizuojant, visą gyvenimą? Tokia tai buvimo sistemoje kaina. Ką Jūs patartumėte pasimetusiam abiturientui? Kur stoti? Pavasarį dauguma profesorių sulaukia galybės skambučių su tokiu klausimu. Vienas prisipažino ką patariantis - rinktis tiesiog vietas su didele senosios profesūros koncentracija. Norėčiau užsiminti apie neprotinius dalykus - aplinką ir mentalitetą.

Read more…

Vakar visuomenei pristatėme DPI rengiamo aukštųjų mokyklų reitingo kontekste atlikto verslo lyderių požiūrio tyrimo rezultatus. Kviečiu susipažinti su pranešimu arba jo pavidalais internete: Lrytas.lt, Alfa, Vz.lt, 15min, Delfi.

Apibendrinant tai, kas išgryninta: Lietuvoje svarbu tik išsilavinimo lygis, o ne aukštosios mokyklos pavadinimas. Na, gal ne taip grubiai, bet vis gi. Susidaro įspūdis, kad darbdaviai žino tik keturis Lietuvos universitetus - VU (ryškus lyderis), VDU, KTU ir VGTU. Likusių 10-ties valstybinių lyg ir nebūtų. Taigi, jei jūsų CV puošia vienas iš šių pavadinimų - turite šiokį tokį konkurencinį pranašumą. Sakykim, brangakmenuką žiede. Bet tai tik papuošalas, dėl kurio į jus pirmiau atkreips dėmesį. Geresnes darbo sąlygas dėl šios priežasties teigia siūlantis tik kas dešimtas darbdavys.

Rimtą studiją prieš savaitę pristatė VPVI: absolventams siūloma pamiršti stereotipą, kad poziciją darbo rinkoje lemia pažintys ir rekomenduoja baigti magistrantūros studijas - tikimybė tokiu atveju gauti didesnį, negu vidutinis atlyginimą yra beveik du kartus didesni, nei asmenų, nebaigusių magistrantūros studijų.

Taigi, jei esate VU magistras - galite būti ramesni. (Jėga, aš galiu būti ramesnė. Ir linksmesnė, nes prie savo tag’o dar galiu pridėti “pirmosios Europoje tarpdalykinės, informacijos visuomenės studijos“. Svarbiausia - tinkamai operuoti sąvokomis.) Read more…

Vieną sekmadienį Katedroje vaikų mišių metu kunigas vaizdžiai aiškino savo mažiesiems klausytojams apie tai, kuo skiriasi dievobaimingas ir nusidėjęs žmogus. Pastarasis, bažnyčios tarnautojo akimis žvelgiant, yra panašus į sulamdytą, kartais net purviną pinigą - atrodo nesmagiai, bet vertės vis tiek jame yra. Ar teisingas palyginimas? Vienai suaugusiai moteriai taip nepasirodė, ir, užuot pagarbiai tiesiog gestu paneigusi tokio palyginimo tinkamumą (lyg ir toks būtų stereotipiškai mandagus elgesys bažnyčioje), pradėjo garsiai prieštarauti, o nesulaukusi kunigo pritarimo - demonstratyviai ryžtingai nuėjo išėjimo linkui. Liberalėjame ar vis sunkiau tikime?

Read more…

Aš esu didelis futbolo mėgėjas, todėl leidžiu sau čia vėl parašyti apie jį. Artėjantis Pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikoje – neeilinis įvykis ne tik žaidėjams, bet ir sporto karaliaus gerbėjams. Ir kol lietuviai sirgs už gražų žaidimą, kraujo ryšių su viena iš 32 turnyro dalyvių turintys Šiaurės Amerikos gyventojai laikys kumščius už savo gimtuosius kraštus. Apklausus 20 tūkstančių futbolo sirgalių šiame žemyne paaiškėjo, kad dalis jų ne tik pasirašytų metus laiko susilaikyti nuo romantiškų pasimatymų, bet netgi atsisveikintų su galūnėmis.

Read more…

Visuomet džiūgaudavau ir kol kas vis dar džiūgauju, kad Lietuva yra ta šalis, kurioje virtualūs respondentai nėra nuvargę nuo konstruktyvaus savo nuomonės reiškimo. Džiaugiausi, kad jiems nereikia dovanoti didelių dovanų ir transparantais rėkti, kodėl nuomonės sakymas yra svarbus kuriant bendrą gėrį daugelyje sričių. Tačiau kaip ir daugelyje sričių, retas kuris atskiria tikrą daiktą nuo sintetinio. Pseudo tyrėjus nuo tyrėjų. Read more…

Per paskutinį mėnesį kelyje sutikau apytiksliai 15 porų dvynukų. Ženklas. Arba ne. Sutikusi vieną iš jų pagalvojau, kad aplinkui ženkliai dažniau išgirsti, kad gimė mergaitė, nei, kad gimė berniukas. Matyt, pick-up’erių šūkyje - “Jei neturi merginos, vadinasi kažkas turi jas dvi” - skaičių reikės padidinti.

Bet kas gi tokie tie pick-up’eriai? Tai vyrukai, kurie linksminasi kabindami merginas su galutiniu tikslu - permiegoti. Atrodytų, įprastas dalykas. Su juo žaismingai supažindina vaidybinis lėkšto turinio, bet geros formos rusų filmas “Пикап - съем без правил” (”Pikapas - kabinimas be taisyklių”). Bet šiek tiek pasidomėjus paaiškėjo, kad šis filmas ne iš eilinio piršto laužtas. Pikap’eriai ne šiaip atvejis, šis reiškinys Rusijoje jau vadinams judėjimu.

Read more…