Gerai, geriau, geriausiai: pasimetę abiturientai


Vakar abiturientams nuskambėjęs paskutinis skambutis reiškė kiek daugiau nei kamščius senamiestyje dėl visur stringančių limuzinų ar kiek labiau nei paprastai triukšmais trukdytus kavinių ir klubų kaimynus.

Jis reiškė, kad dar 40 000 snūduriuojančių protų išsiskirstys po Lietuvos aukštąsias, aukštesniąsias, proftechnines ir kitokias mokyklas, ar net tiesiai darbo rinką. Didis klausimas „ar sistema jiems padės?“. Padės tiems, kurie patys gali ir nori sau padėti.

Prieš kelias savaites Demokratinės politikos instituto kartu su dienraščiu „Verslo žinios“ ir tyrimų kompanija „Macroscope“ paskelbtas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas sukėlė nemažai diskusijų akademinėje erdvėje. Kaip ir paprastai – tie, kurie atsidūrė reitingo viršūnėje reagavo gana ramiai ir žvelgė „nosies kryptimi“ (t.y. didžiuodamiesi): pvz. Vilniaus Universitetas, kuris nuolat dalyvauja tarptautiniuose reitinguose, teigė esą kriterijai objektyvūs, tuo metu tie, kuriems atiteko žemesnė pozicija, linkę burbėti, sakydami, kad reitingas tobulintinas, dera peržiūrėti metodiką.

Bėda ir tuo pačiu gerumas tas, kad abi pusės yra teisios. Peržiūrėję pasaulinius aukštųjų mokyklų reitingus (Academic Ranking of World Universities; britų Education Guardian projektas ir kt.), pastebėsite, kad kriterijai nėra identiški. Juk universitetai ne svoris, kurį paprastą numesti ant svarstyklių. Institucijos vertinimas toks pat komplikuotas kaip ir žmogaus - krūva nuolat kintančių neapčiuopiamų aspektų.

Žaviai kritikuoja reitingavimo kaip pasaulio vertinimo būdo absurdiškumą Commonsense savo įrašę “Reitingo viršūnėje - pomidoraisakydami, kad “vidurkiai yra puiki pelkė, užmaskuojanti esmę ir paskandinanti tikslą”. Skanus tekstas, bet pozicija gana kraštutinė. Juk kiekvienas pasaulio vertinimas yra tam tikra prasme subjektyvus.

Faktas tas, kad kritinei daugumai iš šiųmetinių 40-ties tūkstančių protų reikia vadovautis bent kokiu ekspertiniu, nepriklausomu vertinimu. Nes jei apsiribosime tik pristatomosiomis universitetų panegirikomis , jauna profesinio orientavimo sistema bei, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo ir studijos reformos padarinių analizės kokybiškumo dokumentais - elementariausiai liksime it akcijinių prekių prekybos centre prisipirkę.

Geriausias iki šiol patarimas abiturientui, kurį esu girdėjęs buvo toks (profesoriaus išsakytas): jei ką Lietuvoje ir tenka rinktis - rinktis reikia ne pagal specialybę, o pagal profesūros koncentraciją joje.

Abiturientams sėkmės jau gegužės 18 d. startuosiančiuose egzaminuose. Atminkite, sistema yra niekas. Jūs esate viskas. Tikrai. ;]

  1. No comments yet.
(will not be published)
  1. No trackbacks yet.