Home > Pramoginiai tyrimai, Visuomenė > Pikaper’ių judėjimas, arba kam kalbėti apie monogamiją, kurios nėra?

Pikaper’ių judėjimas, arba kam kalbėti apie monogamiją, kurios nėra?

Per paskutinį mėnesį kelyje sutikau apytiksliai 15 porų dvynukų. Ženklas. Arba ne. Sutikusi vieną iš jų pagalvojau, kad aplinkui ženkliai dažniau išgirsti, kad gimė mergaitė, nei, kad gimė berniukas. Matyt, pick-up’erių šūkyje - “Jei neturi merginos, vadinasi kažkas turi jas dvi” - skaičių reikės padidinti.

Bet kas gi tokie tie pick-up’eriai? Tai vyrukai, kurie linksminasi kabindami merginas su galutiniu tikslu - permiegoti. Atrodytų, įprastas dalykas. Su juo žaismingai supažindina vaidybinis lėkšto turinio, bet geros formos rusų filmas “Пикап - съем без правил” (”Pikapas - kabinimas be taisyklių”). Bet šiek tiek pasidomėjus paaiškėjo, kad šis filmas ne iš eilinio piršto laužtas. Pikap’eriai ne šiaip atvejis, šis reiškinys Rusijoje jau vadinams judėjimu.

Pikaperių interesai sportiniai. Jų tikslas - aplankyti kuo daugiau patalų, o ne tiesiog primityviai susirasti sau gyvenimo partnerę. Maskvoje veikia daugybė gundymo meną dėstančių mokyklų (pavyzdžiui, štai ir antai), o pamokančių tinklapių dar daugiau. Juose siūloma viskas: nuo teorijos iki praktinių užsiėmimų naktiniuose klubuose, kur “mokytojai” demonstruoja savo gebėjimus gyvai. Kursų kaina gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Priklausomai nuo sudėtingumo. Dėstyti be konkretaus dalyko guru kviečiami psichologai, oratoriai, NLP specialistai. Milijoniniais tiražais parduodamos knygos apie pikap’o “meną.”

Pikaperių tyrimai rodo, kad tokį laisvalaikio leidimo būdą propaguojantis asmuo gauna vidutiniškai 6 iš 10 atsisakymų, o per savaitę vidutiniškai sugula su 5 moterimis. Pikaperis profesionalas - vidutiniškai su dešimčia. Rusijos rekordas - 350 sugulimai per metus. Ir vis gi - pusė pikap’o kursų absolventų per pirmus praktikos metus sukuria šeimas. 20 proc. studijuojančių tokiuose kursuose - jau yra vedę.

Vienas Rusijos programuotojas pikaperių nukankintoms merginoms pasiūlė išeitį - telefono liniją, į kurios numerį paskambinus, gūvus vyriškas balsas pasako: “Jus sveikina Maskvos atsiknisimo tarnyba. Mergina, kuri davė jums šį numerį su jumis susitikinėti nenori. Viso gero!”. Per metus linija sulaukia apie 10 000 skambučių.

Nežinau kaip Jus, bet mane šios žinios kiek šokiravo. Viena, kai tai, kas klasikiniu suvokimu nėra priimtina pamažu vyksta kažkur, o kita, kai įgauna judėjimo pavidalą ir tampa sportu. Kodėl tuomet stebimės skyrybų skaičiais, apie ką prisiekinėjame prie įvairių tikėjimų altorių?

Apie vartojamą meilę populiariai išdėstęs yra profesorius Zygmunt Bauman savo knygoje “Likvidi meilė: apie žmonių ryšių tapatumą”. Necituosiu, nes nenoriu skiesti sirupo vandeniu.

Gal atidarykime pikap’o mokyklą Vilniuje?

  1. April 15th, 2010 at 17:46 | #1

    Viską supratau, išskyrus straipsnio pagrindinę mintį? Tad pabandysiu paspėlioti, atsakydamas kiekvienai iš galimų:

    (1) naujienos pranešimas: jei taip, turėčiau labai nuliūdinti straipsnio autorių, informuodamas jį jog jis atsilikęs nuo gyvenimo… mažiausiai kokiais 5 metais… jei 2005-uosius galime laikyti oficialiu pickžup meno atsiradimu (nors pavieniai bandymai žinomi ir žymiai seniau);

    (2) pašmaikštautavimas - neva Lietuvoj to dar tik betrūko: šiuo atveju vėlgi galiu autorių nuliūdinti, pranešdamas skaudžią naujieną - Lietuvoje pick-up meistrų jau ne cvienas ir ne du, o kursai ir seminarai taip pat organizuojami; daugiau pasidomėti galite thegame.lt

    (3) susirūpinimo išreiškimas, galbūt net siūlymas pagalvoti apie represines priemones: nuoširdžiai tikiuosi autorius neturėjo galvoj būtent šio; apie represijas laisvoj visuomenėj ir prie ko jos veda jau esu nemažai rašęs, kas norės, galės susirasti mano blog’e

  2. April 15th, 2010 at 18:00 | #2

    @hadrian
    Naujienos naujieniškumas visada yra sąlyginis. Sunku pretenduoti nustebinti tokia tematika tokius autorius, kaip pats.
    Tikslas buvo pasidalinti. Tokia, rodos, ir yra tinklaraščio prigimtis. Be to - efektyviai sužinoti - kas ir įvyko gavus jūsų komentarą. Tai ir yra didžiausia šio įrašo vertė - atrasti tinklaraštį http://hedocityblog.lt.
    O postmodernizmo tikslas apskritai yra tikslo nebuvime. )))

  3. April 15th, 2010 at 22:46 | #3

    O, taip. Jeigu tuose pickup’erių susitikimuose yra kaip čia http://www.youtube.com/watch?v=_n2IVF9a2IA, tai mielai pamatyčiau savo akimis. Seduce and destroy sistema.
    Tap directly into her hopes, her wants, her fears, her desires, and her sweet little panties.
    Tai šitame pasaulyje tie 20 proc., kurie sukuria šeimas,vertinama kaip nesėkmė?

  4. April 15th, 2010 at 23:29 | #4

    oki doki tada :)

  5. April 16th, 2010 at 09:02 | #5

    @Ga
    Ooo, Kruzas labai ryškiai pademonstravo.
    Tikiuosi, kad tų vedusių niekaip nevertina. Argi gali juos kaltinti, kad taip sunkiai užkariautą pirmąją merginą jie nori pasilikti sau? )))

    Juk kitąvertus, tik grietinėlė tampa tikraisiais pikaper’iais. O visi kiti tiesiog mokosi būti tobulesniais rūšies atstovais. Man patiktų jei dažnesnis vyras tiesiog praleistų pro duris ir mokėtų tą padaryti galantiškai. Argi tai blogai? Ratą suka abi lytys. Viena iš minėtų knygų: “Life without panties”. Ir, kiek man žinoma, “panties” neapibūdina vyrų rūbo. )))

  6. April 16th, 2010 at 16:20 | #6

    Asmeniškai aš žiūriu į tai kaip į bet kuriuos kitus “skills” (pvz. davatkos gali teigti, jog sekso technikos mokytis nereikia, kad svarbu “mylėti” ir nepamiršti išjungti šviesą - ir viskas bus gerai). - ir ne vien bendravimo tarp skirtingų lyčių. Visuomenė dažnai viską vertina per primetamų moralinių (religinių) vertybių sistemą, o ne pagal praktinę fenomeno naudą / žalą mums (geras pvz. yra Popiežiaus kalba, smerkianti prezervatyvus).

    Kas dėl moterų praleidimo pro duris - aš abiem rankom už - nauja problema čia yra ta, kad kai kurios moterys dėl to įsižeidžia (aš nejuokauju) :)

  1. April 15th, 2010 at 17:52 | #1