Sociologija 2.0 ir nosies krapštymo ypatumai
Neabejoju, jei skaitinėjate įvairius blogus ar domitės interneto tendencijomis, seniai pavargote nuo paslaptingų skaičiukų 2.0. Juos dabar pamėgta rašyti, kur tik įmanoma: rinkodara 2.0, muziejus 2.0, bankininkystė 2.0, etc.
Jei visgi dar nesusidūrėte su jais, skubu paaiškinti, kad 2.0 simbolizuoja naujosios kartos internetą - socialesnį, interaktyvesnį, demokratiškesnį. Tą, kuriame turinį kuria, valdo, komentuoja ar kitaip su juo sąveikauja patys interneto vartotojai (per tokias erdves kaip tinklaraščiai, Facebook ar YouTube). Tad jei kokia nors „offline” sfera pradeda evoliucionuoti ir keistis naujojo interneto dėka, nelieka nieko kito kaip prie jos pripaišyti 2.0.
Interneto galvaskausmiai sociologams
Tas pats šiuo metu vyksta ir su sociologija. Naujos virtualios erdvės tampa ne tik blizgančiais žaisliukais vartotojams, bet ir naujomis socialinėmis erdvėmis su savomis taisyklėmis, elgesio modeliais, normomis, netgi patologijomis. O būtent tai ir domina sociologus.
Kodėl žmonės eina į „Facebook” ir skelbia dalykus, kurių niekuomet nepasakytų gyvai (apie vartotojų elgseną šiame socialiniame tinkle galite plačiau paskaitinėti čia)? Kas skatina skirti galybę laiko rašinėjant komentarus interneto naujienų portaluose? Tai tik keletas klausimų, kuriuos sociologijai kelia naujosios kartos internetas.
Rinkos tyrimų tendencijos
„Virtualybė” skatina gilintis ne tik į naują sociologinę medžiagą, tačiau tam naudoti ir kitokius įrankius. Juk negi tirsi internete vis daugiau laiko praleidžiantį žmogų, vaikščiodamas nuo durų iki durų, ar skambindamas respondentams telefonu?
Tad turbūt nebus sunku nuspėti, kokia rinkos tyrimų kryptis šiuo metu yra sparčiausiai auganti pasaulyje. Bingo - tyrimai internetu. 2007 m. globali „online” rinkos tyrimų rinka išaugo 14 proc. (.PDF formatu), lyginant su ankstesniais metais (tarptautinės rinkos tyrimų organizacijos ESOMAR duomenys). Tai yra maždaug dvigubai sparčiau nei visa rinkos tyrimų rinka. Šį segmentą labiausiai „veža” pirmyn interneto vartotojų skaičiaus visame pasaulyje didėjimas, taip pat jo augimą lemia tokio pobūdžio tyrimų privalumai - greitis ir mažesnė kaina.
Gegužės pradžioje Amsterdame vykusios ESOMAR konferencijos programos peržiūrėjimas rodo, kad ne tik žodžiais, bet ir darbais rinkos tyrėjai į internetą koncentruojasi. Kai pamatai tokias pranešimų temas kaip „Medijų vartojimo matavimas, naudojant mobiliąsias „Twitter” taikomąsias programas”, supranti, kad mums lietuviams reikia „šiek tiek” pasitempti ir pradėti rengtis naujovėms. Nes jų bus. Oi jų bus…
O tai kaip Lietuvoje..?
Tokiame tarptautiniame kontekste kyla klausimas, kodėl Lietuvoje kol kas mažoka kalbų apie tyrimus internetu, o šioje srityje specializuojasi vos keletas bendrovių? Kodėl “krapštome nosį” ir kažkokių stebuklų laukiame? Objektyvių priežasčių rasti sudėtinga, juk internetu Lietuvoje jau naudojasi daugiau nei pusė gyventojų, o įvairiose tikslinėse grupėse (jaunimas, verslininkai, valstybės tarnautojai, kitų sričių specialistai) interneto skvarba sparčiai artėja prie 100 proc.
Tad šuo, matyt, pakastas ne galimybėse, o požiūriuose. Peršasi išvada, kad Lietuvos tyrėjai tiesiog tingi dorotis su skeptišku, nemotyvuotu tyrimo užsakovų požiūriu “nea-aš-noriu-telefonu”. O ir patys nelinkę palikti saugų, gerai pažįstamą tradicinių tyrimų užutėkį ir pasinerti į naujus interneto atvertus vandenis. Bet teks. Anksčiau ar vėliau.