Mediana.lt

Šiandien, ketvirtadienį, 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Z.Baumano paskaita „Mes patys kaip vartojimo objektai“ („Selves as Objects of Consumption“).

Vizito organizatorius, prof. L.Donskis:

Kartu su Anthony Giddensu, Jürgenu Habbermasu ir Ulrichu Becku Z. Baumanas bene labiausiai paveikė nūdienos sociologiją ir socialinę filosofiją, o ypač - tapatybės bei savivokos diskursą. Visame pasaulyje jis pripažįstamas kaip vienas giliausių bei subtiliausių modernybės ir postmodernizmo interpretatorių.

Daugiau 15min rašinyje.

Prof. L.Donskiui už iniciatyvą Mediana skiria plius 100 taškų.

Dažnai burbu apie visuomenės kaip struktūros nesusipratimą. Bet pastaruoju metu daug gražių jos apraiškų teko stebėti. Štai Zita Kelmickaitė reportaže rodė kaimo bendruomenių suvažiavimą. Pamažu stiprėja nevyriausybinis Lietuvos sektorius. Gražu. Sekmadienį stebėjau tuoktuves bažnyčioje. Susitinka du individai, gyvena kompromisuose, prisižada amžina meile, bendruomenė iškėlusi rankas laimina. Gražu. Sėdi paryčiais 16 aukšte, žiūri į ūkanotas Vilniaus šviesas, kiekviena švieselė - žmogus. Susibūrė į vieną vietą, gyvena, dalinasi energija. Gražu. Nuostabu netgi, sakyčiau.

Puikusis Vilnius per ilguosius savaitgalius taip ištuštėja, kad net turistai pasimeta. Kaip Romoje rugpjūčio mėnesį. Manau, kad jis (Vilnius) jaučiasi kaip kokia daugiavaikė motina - mylimi tie vaikai, bet be jų kartais pailsėti taip ramu ir gera. Pakvepuoja miestas, atsinaujina ir su nauju meilės pliūpsniu pasitinka sugrįžtančius vaikus.

Šiandien gatvėje susidūriau su nauja išmaldos prašymo metodika. Lietuvis jaunuolis, lenkų turistams rodė sutvarstytą savo koją ir suvietinta lenkų kalba aiškino, kad “čia, Lietuvoje, mums lenkams tokios procedūros kainuoja net 550 Lt - sušelpkite saviems”.

Sklinda kalbos apie D.Grybauskaitės bauginantį skambutį A.J.Bačkiui, esą, kad jau atsisakė A.M.Brazauską įsileisti į Katedrą, bandė užhipnotizuoti, kad pamirštų žemės grąžinimo ir kitus aktualius klausimus.

Anądien su draugu kalbėjome apie tai, kad ateina akimirka, kai visos problemos pasidaro menkos, nes visos jos vienaip ar kitaip išsprendžiamos. Suvoki ir palengvėja. Tiesa sudėtingiau su tomis, kurios susijusios su žmonėmis, jų lūkeščiais, įnoriais, užsispyrimais ir kitokiu gyvenimo jutimu.

Sekmadienį paėmiau paskaitinėti IQ. Fantastiškas žurnalas, toks gaivus, kitoks. Bent forma. Ir paskaityti yra ką. Giriu. Reikia nusipirkti naują numerį. Bet gal gaivu buvo, nes varčiau stogo terasoje. Gal. Read more…

Niujorko miesto taksi ir limuzinų komisija paskelbė, kad „Didžiojo obuolio” taksistai per pastaruosius du metus manipuliuodami taksometrais „prisuko” keleiviams papildomus 8,3 mln. JAV dolerių.

Linguojam galvas ir atlaidžiai šypsomės - imigrantai iš Indijos, Harlemo juodaodžiai, Alo Pačino tipo italai ir vietiniai niujorkiečiai ne ką prastesni „trintukai” nei mūsiškiai taksi vairuotojai. Tiesa, prie panašių machinacijų su turboskaitikliais (važiuodami stebėkite vairuotojo rankas ant pavarų svirties!), prisideda dar ir firmų nustatyti tarifai ką tik išlipusiems iš lėktuvo. Grįžtantiems namo arba atvykusiems susipažinti su drąsia šalimi.

Tiesa, dievulis, o tiksliau krizė, ir taip gerokai aplamdė šonus taksi įmonėms ir vairuotojams. Šiandien jau nebegirdime, kad „mažiau nei už 10 Lt nevešiu” ar „pabandykite paskambinti po valandos”. Vis dėlto, sužinoti kiek mes esame apgaunami, būtų labai įdomu. Nes jei anksčiau tarifas buvo 2,50 už kilometrą, dabar - 1,25, tai skirtumas nuvažiavus maždaug 10 km tikrai neturėtų būtų 3 litai, tiesa?

Metai šalies įvaizdžiui prasidėjo smagiai - Lietuvos vardas iš teigiamos pusės pateko į „The Sun” straipsnio paantraštę. O jei šiek tiek rimčiau - krizės 2009-aisiais gerokai kankintas Baltijos tigras, „International Living” žurnalo atlikto tyrimo duomenimis, pateko tarp 25 pasaulio valstybių, kuriose gyventi žmonėms yra geriausia.

Visų pirma, kol kas nesigilinant į šio tyrimo kriterijus į, džiugu dėl to, kad šalies vardas skamba gerąja prasme - neabejoju, kad šią naujieną publikuos ne tik „The Sun”, bet ir būrys kitų autoritetingų žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje. Pridėkime dar ir kito, praėjusių metų pabaigoje britų kompanijos „PriceRunner” atlikto, tyrimo rezultatus, kurie pranešė, kad Vilnius patenka tarp pigiausių Europos miestų. Dar vieną medalį Vilnius užsikabino patekęs į viršutinę ekologiškiausių Europos sostinių lentelės dalį. Galbūt tokie vertinimai ir netaps rimta paskata investuotojams, tačiau užsienio turistų ar laimės ieškotojų žemėlapiuose tikrai uždės vieną kitą pliusą. Read more…

Facebook.com galima vadinti fenomenu, o kartu – ir neišsenkamu tyrimų bei statistikos aruodu. Analizuoti ir matuoti veidaknygės populiarumą lengva, nes duomenys čia klasifikuojami ypač paprastai. „Publicum media“ ir „Kitoks.com“ inicijavo projektą Veidaknyge.lt, kuris leidžia kiekvienam sužinoti apie socialinio tinklo pritaikymą ir prisitaikymą mūsų šalyje.

Šiandien – lapkričio 12 d. Facebooke užsiregistravę daugiau nei 310 tūkstančių lietuvių. Arba maždaug dešimtadalis visos šalies gyventojų. Lyginant su birželio duomenimis, pokytis stiprus – praėjus penkiems mėnesiams lietuvių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Nereikia stebėtis – buzzas visuomenėje kilo išties didelis: informacija apie virtualią socialinę terpę keliavo iš lūpų į lūpas, per žiniasklaidos priemones, reklamos ir viešųjų ryšių atstovai be kalbų traukė veidaknygę į komercinius pasiūlymus. Jei trumpai – lietuviai noriai priėmė galimybę stebėti ir būti stebimi.

Veidaknyge.lt suklasifikavo facebook vartotojus ne tik pagal lytį ir amžių (šiuo aspektu tvirtai pirmauja nestebinanti 15-24 m. amžiaus grupė). Projektas išskyrė ir populiariausius lietuviškus facebook.com profilius ir gerbėjų puslapius. Pažvelkime į lyderių dešimtuką iš arčiau. Kokias išvadas galėtume padaryti:

1. Lietuviai mėgsta juoktis ir netiesa, kad mūsų humoro jausmas lėkštas. Populiariausias tautinis facebook.com vienetas – „Dar pažiūrėsim!“ laidos gerbėjų puslapis. Iš kitos pusės, kūrėjai drąsiai žengė į veidaknygę ir joje noriai dalinasi laidos siužetais, kas yra pakankamai netradiciška kalbant apie lietuviškus TV projektus.
2. Jei Metų žmogus Lietuvoje būtų renkamas pagal facebook.com gerbėjų ar draugų skaičių, Drąsius Kedys neturėtų sau lygių. Vos per mėnesį jo gerbėjais tapo daugiau nei 24 tūkstančiai žmonių. Tiesa, pastarosiomis dienomis Drąsius dalį jų prarado.
3. Lietuviai gerbia teatro ir muzikos asmenybes – į dešimtuką patenka Andrius Mamontovas ir Rolandas Kazlas, užimdami atitinkamai 5 ir 7 vietas.
4. Lietuviai myli Vilnių. Į Top 10 patenka net trys gerbėjų puslapiai, susiję su šalies sostine. Iš kitos pusės, tai tik įrodo teiginį, kad didžiųjų miestų gyventojai į facebook.com žiūri daug pozityviau.
5. 3 vieta ir 20 tūkst. gerbėjų – tokiais rezultatais gali pasigirti gerbėjų puslapis „Lithuania“. Tačiau tai – tik 6,3 proc. nuo bendro veidaknygės lietuvių skaičiaus. Mažokai patriotų, tiesa?

Tokia situacija šiai dienai. Labai įdomu bus stebėti tolesnius veidaknygės paplitimo mastus. Gal ir pas mus po penkių mėnesių pradės steigtis pirmosios reabilitacijos klinikos socialinių tinklų maniakams?