Mediana.lt

Šiandien į pašto dėžutę įkrito eilinis Statistikos departamento pranešimas. Šį kartą - apie mažėjantį mirtingumą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę. Taigi jau supratote - rodikliai gerėja. Bet vis dar yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.

Labiau nei šie faktai užkliuvo statistinės grimasos - dešimtosios dalys mirusiųjų. Statistika kaip kokia šiuolaikinio gyvenimo racionalumo metafora - imam, sudedam, dalinam… Kūdikiams šį kartą pasisekė, jų gabalais skaidyti neteko. 1000 gimusių tenka 5 mirę kūdikiai.

Kad jau pradėjome, įdomesni faktai:

• per pastaruosius aštuonerius metus mirtingumas dėl savižudybių sumažėjo pusantro karto (iki 30,7 savižudžio 2008 m.), ir vis gi išliko didžiausias ES;
• Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje (66,3 m., moterų - 77,6 m.) ir yra net 10 metų trumpesnė už ES valstybių narių vidurkį;
• kūdikių mirtingumas mažėjo (2008 m. mirė 172 kūdikiai, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę);
• daugiau nei pusė visų mirusių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o be to didėja ir 40–64 metų amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų;
• nuo piktybinių navikų miršta vis daugiau žmonių, 2008 m. - beveik penktadalis; mirtingumas dėl alkoholio vartojimo mažėja.

Dvasinės būklės puoselėtojai teigia, kad tereikia rūpintis savo dvasia, ši palaikys tobulą imuninę sistemą, o pastaroji apsaugos nuo maždaug 90 proc. ligų (nuo likusių ji tiesiog apsaugoti negali). Paprasta, tiesa?

P.S. LR Statistikos departamentas yra viena iš labiausiai virtualizuotų valstybės institucijų, o bet tačiau - viena iš nedaugelio, kuri pranešimus siunčia dienos metu, o ne naktį, kai pašto sistemos ir serveriai mažiausiai apkrauti.

Lietuva kaip turizmo šalis gavo riebų pliusą – The Observer publikavo straipsnį “Lithuania: the beach holiday you can afford“. Atsiliepimai po autorių poilsio Nidoje - puikūs. Rodos, kad žmonių reta ne tik paplūdimiuose (”feels like a curious no-man’s-land”), bet ir visoje šalyje (gyventojų skaičius apvalinamas iki 3 mln., nuriekiant visus 337 000 gyventojus arba 10,1 proc., t.y. kas dešimtą), saulė šviečia nuolat ir kainos labiau nei prieinamos.

Rodos, dar daug metų reikės, kol iš “post-soviet Lithuania” virsime tiesiog “Lithuania”. Žodis “soviet” straipsnyje panaudotas tris kartus, o smagiausias jo naudojimo kontekstas “soviet holiday camp”. Šį įspūdį sustiprina ir netrumpas nupasakojimas kaip nusigauti iki Lietuvos paplūdimių - juk tiesioginiai skrydžiai bankrutavo. Ir visgi, apibendrinama, kad atostogų kaina britams Lietuvoje yra nedidelė. Priešingai nei patiems lietuviams.

Statistikos departamentas paskelbė turizmo statistiką. Lietuviai keliauja mažiau, trumpiau ir pigiau. Lietuvos viduje poilsio ir atostogų tikslais kelionių sumažėjo vidutiniškai 15 proc., išlaidos kelionėms - 22 proc. (lyginant 2008 ir 2009 metų pirmus pusmečius). Rugsėjo pradžioje kelionių agentūros apibendrino 2009 m. vasaros atostogų sezoną: svarbiausia buvo - kaina.

Statistikos departamento duomenimis, po užsienio šalis keliavę lietuviai 2009 m. pirmąjį pusmetį išleido 46,7 procento mažiau nei 2008 m. pirmąjį pusmetį (t.y. 825,1 mln. litų). Sumažėjo ir vidutinė kelionės trukmė. Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius lietuvaičiai dažniausiai vyko į artimąjį užsienį: Baltarusiją (16,1 %), Lenkiją (13,7 %), Vokietiją, Rusiją ir Latviją.

O kurgi Turkija, Egiptas, ta pati Jungtinė Karalystė? Kur atostogos ir artimieji? Ypatingai akį traukia kelionių į Didžiąją Britaniją pokyčiai. Atrodo, tautiečiai taupo rečiau lankydami laimės ieškoti svetur išvykusių artimųjų – kelionių skaičius į Airiją sumažėjo 6.6 karto. (6 500 kelionių per I pusmetį), į Jungtinę Karalystę – 2,4 karto (25 700 kelionių). Kita vertus gal ir artimųjų ten yra mažiau, bet kiek mažiau - nežinia - valstybinės institucijos yra neįgalios nustatyti tikruosius emigracijos mastus, o kur jau kalbėti apie detalius jų kitimus…

Viena didžiausių agentūrų skelbia, kad birželio – rugpjūčio mėnesiais 2009 m. paslaugomis pasinaudojo 33 000, o 2008 m. 40 000 (minus 17,5 %). Dažniau pirkti skrydžio į kurortinius miestus bilietai - vadinasi žmonės dažniau poilsi organizuoja patys.

Populiariausios vis dar - 7 nakvynių kelialapiai, bet įdomiausi akcentas - nors 2009 metais 9-12 dienų kelionių sumažėjo dvigubai - išaugo „all inclusive“ populiarumas. Loginiu skaičiavimu, 7 dienų “all inclusive” turėtų kainuoti panašiai kaip ir 9-12 dienų kelione su mažesne maisto ir gėrimų gausa. Kaip manote, kaip gi čia taip nutinka?..

P.S. pabaigai dar viena citata iš Observer “National Geographic reported earlier this year that the tradition of crow-eating for sexual potency is being revived in modern Lithuania”…

LR Statistikos departamentas šiandien skelbia - 2009 m. II k. pabaigoje šalyje buvo 6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, (sumažėjo 20.2 %). Tai reiškia, kad 6 000 bevaisiuose depresyvumo kupinuose tyruose besiganančių lietuvių galėtų saugiai rupšnoti žolę.

Kyla kelios mintys.

Pirma, tobulo balanso, be abejo, darbo rinkoje nėra ir būti negali, tačiau nejau šiandien gali būti 6 000 laisvų darbo vietų (daugiausia - pramonėje, viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe)? Tuo metu, kai socialinė situacija yra kokia yra, kai ekonominė situacija verčia žmones laužti pašto dėžutes (niekaip nesuprantu ką jie ten tikisi rasti - nejau tiesiog makulatūrą renka?), o apie daugiafunkciškumo ir gebėjimo persikvalifikuoti naudą, būtinumą ir sąlyginį paprastumą kalba ne tik akademikai, bet ir plačiąją liaudi moko pseudo-guru?

Antra, apie kūno poziciją dirbant. Šypsotės? Veltui. Juk šalies lygis, vaizdžiai tariant, matuojamas pagal sėdimų, stovimų ir gulimų darbo vietų santykį. Kaip manote, kurių daugiau Lietuvoje ir kokio tamprumo yra ryšis tarp šio fakto ir fakto, kad Lietuva yra viena iš intensyviausius ekonominio nuosmulkio padarinius patiriančių valstybių?

Primintina: statistiką dera vertinti kritiškai.