Mediana.lt

Šiandien gavau eilinį kvietimą dalyvauti tyrime iš panelio, kuriame esu užsiregistravęs, administratorių. Taigi šiokios tokios sukeltos mintys.

Socialinių ir rinkos tyrimų duomenų rinkimui internetas pradėtas naudoti sulig savo paplitimu, t.y. nuo

1990-ųjų. Lietuvą šis metodas pasiekė, akivaizdu, gerokai vėliau, o pirmieji lietuviški respondentų paneliai* (pvz. Panelis.lt, Panel.lt) pradėjo plėtotis vos prieš kelis metus.

Tam, kad panelis būtų “gyvas” reikia nemažai išteklių - dalyviai kasdien atkrenta (keičiasi el.pašto adresai, arba tiesiog nuotaika), todėl naujų narių įtraukimas (ang. recruit) turi būti vykdomas nuolat. Taip pat reikia pasirūpinti, kad nariai jaustųsi dalyvaujantys, t.y. reguliariai teikti galimybę dalyvauti apklausose.

Iš esmės Lietuvos interneto vartotojai kol kas yra pozityviai nusiteikę dalyvauti tyrimuose, tačiau tyrėjų aukso amžius,  kai atsakomumo lygis yra gana aukštas net nenaudojant skatinimo sistemų artėja link pabaigos. Kasdien motyvacija skirti laiko dalyvavimui apklausoje vis mažėja - nes internete atsiranda vis daugiau įdomių veiklų, nes kasdien vis labiau susirūpiname dėl savo duomenų saugumo etc.

Užsienyje jau yra išskiriamos kelios piktybinių respondentų grupės  - “repeaters”, “cheaters”, “racers”. Vieni atsakinėja kelis kartus norėdami arba padidinti tikimybę gauti skatinimui įsteigtą prizą arba aktyviau pareikšti savo nuomonę, kiti meluoja kas esą arba greitute prabėga anketas dėl tų pačių arba rimtesnių psichologinių sutrikimų. Read more…

Metų įvykiu Login įvardino akciją “Lietuva kraustosi į Facebook’ą”, o Nielsen’as konferencijos išvakarėse paskelbė, kad Facebook’e praleidžiamas laikas per pastaruosius metus išaugo 700 %. Marketer.lt citavo kito tyrimo ir išsamesnius socialinių tinklų vartojimo kitėjimo duomenis. Visa tai dar kartą verčia prisiminti - vartotojų preferencijos yra lakios kaip dykumos smėlis, ir su kiekviena diena darosi vis lakesnės.

Macroscope atliktas žvalgybinis aktyviausių internautų tyrimas parodė kelis įdomius, nors ir akivaizdžius faktus. Tris ir daugiau valandų virtualiuose soc.tinkluose praleidžia daugiau nei penktadalis respondentų, tiek pat nurodė, kad jaučiasi blogai, kai dėl išorinių priežasčių negali prisijungti. Ir, kas svarbiausia įrašo minčiai, 23 proc. jaučia prarandantys privatumą.

Šis pilotinis tyrimas dar kartą pabaksnojo į akivaizdžius pokyčius - virtualiuose interakcijų plotmėse atsispindi viskas - mūsų gebėjimai, lūkesčiai, preferencijos, aplinka ir momentinės nuotaikos. Aktyvus internautas internete palieka pakankamai pėdsakų tam, kad būtų sudarytas išsamus jo portretas ir, tuo labiau, nustatytos jo atstovaujamos grupės elgesio tendencijos.

Ką gi tai reiškia socialiniams ir rinkos tyrimams?

Socialiniai tinklai, web 2.0 ir apskritai vis gausėjantis internetas tyrėjams pasiūlė galybę informacijos, kuriai pasiekti dažnai nė nereikia mobilizuoti pačių tiriamųjų pastangų ir laiko (tyrimas be tiriamojo sutikimo). O tai, kad sritis nauja, leidžia “teises-galimybes” puoselėti išsamiau nei “pareigas-atsakomybes”. Net ir žemo virtualaus raštingumo žmogus jau žino, kas yra GoogleAnalytics ir moka naudotis pagrindinėmis jo funkcijomis. Kiek labiau įgudęs vartotojas suseks koks konkrečiai anonimas paliko komentarą, jei pastarajam trūksta gebėjimų pasislėpti.

Jei tiek sugeba eiliniai, ar bent galite įsivaizduoti, kokiomis galimybėmis disponuoja know-how kupinos tyrėjų rankos? Auksinė kokybės ir efektyvumo taisyklė byloja - darykime tai ko reikia, ir nedarykime to, ko nereikia. Nors dauguma jau žino vidurkio stebuklą, bet suvokia jį retas - tad milžiniškas tiriamųjų skaičius, deja, vis dar emociškai padidina informacijos priimamumą labiau nei metodo tinkamumo testas (nesenas Kitoks.com tyrimas apėmė 11994 Facebook.com vartotojų lietuvių, nors skaičiaus dydis ir neturi įtakos rezultatams).

Web 2.0 iš esmės pakeitė rinkos tyrimų suvokimą - pirmaplanis vaidmuo atitenka kūrybiškumui, kur metodų eklektiškumas, eksperimentavimas turi daugiau galios nei ilgai puoselėti standartai. Tiriamieji virsta dalyviais, aktyviais idėjų bendraautoriais, su kuriais naujųjų tyrimų metodikų pagalba palaikomas, vaizdžiai tariant, gyvas pokalbis - nebrukant jų į rėmus, o įtraukiant į procesą.

Taigi dabar svarbu, kad Lietuvos rinkos tyrimų užsakovai ir vartotojai suvoktų šią vertę ir įsileistų naujoves, o ne vaidintų klasikinės scenos - pieštuku baksnojant į tyrimo projekto lapą, skeptiškai paburbėti: “Nežinau, nežinau, man rodos, kad geriausia tiesiog atlikti apklausą”. Reikia tikėtis, kad tyrėjai nenuleis rankų ir dažniau rinksis “ugdyti” nei “įtikti”.