Apie reklamą krizės metu kalbėta daug. Vieni marketingo vadovai sako, kad recesija naikina įvaizdinę reklamą ir verčia persiorientuoti į kietakaktišką pardavimų skatinimą. Kiti gi teigia, jog toks kelias - trumparegiškas ir kenkia prekės ženklams ilgalaikėje perspektyvoje. O štai pavasarį vykusioje „Password” konferencijoje dalyvavęs pranešėjas Peter Field rodė įtikinamus ilgamečius tyrimus, demonstruojančius, kad tiek „sočiais” metais, tiek per krizę efektyviausiai vartotojų sąmonę paveikia reklama, kuri išnaudoja emocijas, o ne racionalius argumentus.
Sociologas Joseph Sassoon, vadovaujantis kompanijai „Alphabet“, nespėliojo ir nebandė aiškintis, kokia reklama efektyviausia. Jis tiesiog atliko analizę, kaip šios krizės metu elgiasi prekiniai ženklai. Tai yra, kokios prasminės linijos, žinutės atsispindi jų reklamos turinyje. Tuo tikslu jis (ar veikiausiai jo kompanijos darbuotojai) padarė semiotinę turinio analizę ir išskyrė 6 prekės ženklų naudojamas reklamos strategijas. Read more…
Šiandien ryte televizija anonsavo Tebūnie naktį. Akivaizdu, kad transliuotojai suklydo, bet, pripažinsiu, kelias sekundes reikėjo pagalvoti, kad tą suvoktum. Suvokęs prisiminiau legendinį “Wag the dog” su Robert’u de Niro sarkazmu “Karas yra! Per televiziją mačiau”. Bet tai tik pretekstas, paskatinęs pastebėti kitus pretekstus ir iliuzijas, kurias kūrė Tebūnie naktis.
Pirma, naktis kūrė Vilniaus kaip didesnio miesto iliuziją. 4 ryto centras buvo paskendęs minioje, nes eilinę naktį ūbauja tik namo grįžtantys vidury savaitės pinigų stoką ir kitus imantrius reikalus alkoholyje skandinantys entuziastai. Read more…
Kol pranešėjai kalba, o Mediana klausosi labiausiai laukdama tinklaraščių tyrimo pristatymo, akivaizdūs yra keli dalykai:
1. LOGIN blakės srauto turinio analizė parodė, kad mikroblogai yra linkę generuoti sąmonės srautą. Tik bėda ta, kad ne tą sąmonės srautą, kuris generuoja idėjas, mintis ir duoda naudos juos skaitantiems. Ne. Srautas yra apie buitį. Vadinasi yra skirtas seilėjimosi procesams fiksuoti ir prezentuoti, kaip koks žemo lygio mikroekshibicionizmas. O jis sekina visuomenę. (Pažadu vėliau atlikti išsamesnę turinio analizę.)
2. Klausimų pranešėjams kiekis ir jų tipažas (mažai ir primityvūs) rodo, kad arba pranešėjai ir jų pranešimai įdomūs tik patys sau ir organizatoriams, arba dalyviai prisivalgė per daug kebabų.
3. trumpoji dalyvių monitorių vaizdų apžvalga parodė, kad daugelis jų nebegali suvokti tiesioginio stebėjimo-bendravimo (high-touch) prasmės, ir tiesiog skaito delfį, pranešėjų blogus (puiki reklamos priemonė) o bei gi - “straikina” (žaidimas, kur vaikštoma po sales ir šaudoma (deja, LAN-partyje tyrimo dalyvaujant atlikti dar nėra tekę)). Čia jau apie priklausomybę eina kalba…
P.S. Tarp kitko, konferencijos metu vyksta tyrimas apie socialinių tinklų įtaką santykiams. Tikimės aktyvumas bus pakankamai didelis ir galima bus daryti išvadas.
“O šventas naivume”, - pakėlęs akis į dangų sušuko senolis ir nuėjo vieškeliu tolyn nuo dūzgiančio būrio. “Neburbėk, tėvai, jie dar jauni”, - kumštelėjo jį šonan močia ir nupėdino iš paskos.
Tai, ką šiandien Lietuvos virtualiuose kuluaruose su socialiniais tinklais daro visokio plauko viešintojai panašu į proletariatą su akmenimis rankose. Dansu Dansu Filas nebeištvėrė ir viešai pasipiktino, esą “iš asmeninės erdvės socialinis tinklas tapo turgaus aikšte. Staiga draugų įrašai pradėjo pasimesti”.
Tik ar socialinis tinklas kada nors buvo asmenine erdve? Viskas kas yra web’e yra vieša, tokia jau jo prigimtis, o prieš prigimtį retas kovoja. Tas pat ir socialiniai tinklai, jų paskirtis yra bendrauti ir dalintis patirtimi, žiniomis arba šiaip visokio plauko šlamštu (juk kiekvienam yra savo lygio, kaip rašo Filas, “tikrai įdomu”).
Reklamistai burbėjo, kad tradicinės reklamos priemonės jau nusivalkiojo, po to staiga pasuko galvą, praregėjo ir pradėjo dėl naujų reklamos plotų virtualiose medijose intensyviai seilėtis ir kitokio pobūdžio skysčius leisti. Bet ar nebus perspausta? Žinoma, pirmasis inovacijos gyvavimo ir virtimo buitimi laikotarpis yra seilėjimosi ir tuo pačiu mokymosi laikotarpis.
Ar spėsime išmokti anksčiau nei vartotojai pavargs ir ištars “talk-to-my-mouse”?