Mediana.lt

Šiandien Delfi publikuoja reklaminį rašinį apie “fiktyvias” Facebook grupes. Cituojamasis teisus sakydamas, kad “beveik niekas neskaito taisyklių, ir nepasidomi, kas yra grupės autoriai, ir kokie jos tikrieji tikslai”. Bet konceptualiai nenoriu sutikti, kad jos “fiktyvios”. Pagal šią logiką - kažkas lyg ir yra nusprendęs, kas yra tos grupės. Bet ar išties galima jas apibrėžti, kaip oficialių organizacijų, prekės ženklų buriamas grupes? Nemanau. Grupė yra tai, kas buria.

Vienam projektui analizavome Facebok grupių sąrašą. Gausiausios, pagal tokią logiką, visos yra “fiktyvios”:

• Nemokami marškinėliai (daugiau nei 100 000 narių);
• Laimėk kelionę į JAV - 2 savaitės x 2 asmenys vasarą. Data derinama!!! (beveik 80 000 narių);
• Laimėk kelionę į Egiptą 2 asmenims (72 000 narių);
• Nemokamas savaitgalis Jungtinėje Karalystėje (58 000 narių);
• Noriu nemokamo pakvietimo (45000 narių);
• ir t.t.

Kuo jos fiktyvios? Krūvos narių. Fanų puslapių topuose irgi panašių grupių gausa.

Žemiau kelių su Facebook kaip marketingo priemone dirbančių specialistų komentarai, pateikti specialiai Medianai: Read more…

Dažnai burbu apie visuomenės kaip struktūros nesusipratimą. Bet pastaruoju metu daug gražių jos apraiškų teko stebėti. Štai Zita Kelmickaitė reportaže rodė kaimo bendruomenių suvažiavimą. Pamažu stiprėja nevyriausybinis Lietuvos sektorius. Gražu. Sekmadienį stebėjau tuoktuves bažnyčioje. Susitinka du individai, gyvena kompromisuose, prisižada amžina meile, bendruomenė iškėlusi rankas laimina. Gražu. Sėdi paryčiais 16 aukšte, žiūri į ūkanotas Vilniaus šviesas, kiekviena švieselė - žmogus. Susibūrė į vieną vietą, gyvena, dalinasi energija. Gražu. Nuostabu netgi, sakyčiau.

Puikusis Vilnius per ilguosius savaitgalius taip ištuštėja, kad net turistai pasimeta. Kaip Romoje rugpjūčio mėnesį. Manau, kad jis (Vilnius) jaučiasi kaip kokia daugiavaikė motina - mylimi tie vaikai, bet be jų kartais pailsėti taip ramu ir gera. Pakvepuoja miestas, atsinaujina ir su nauju meilės pliūpsniu pasitinka sugrįžtančius vaikus.

Šiandien gatvėje susidūriau su nauja išmaldos prašymo metodika. Lietuvis jaunuolis, lenkų turistams rodė sutvarstytą savo koją ir suvietinta lenkų kalba aiškino, kad “čia, Lietuvoje, mums lenkams tokios procedūros kainuoja net 550 Lt - sušelpkite saviems”.

Sklinda kalbos apie D.Grybauskaitės bauginantį skambutį A.J.Bačkiui, esą, kad jau atsisakė A.M.Brazauską įsileisti į Katedrą, bandė užhipnotizuoti, kad pamirštų žemės grąžinimo ir kitus aktualius klausimus.

Anądien su draugu kalbėjome apie tai, kad ateina akimirka, kai visos problemos pasidaro menkos, nes visos jos vienaip ar kitaip išsprendžiamos. Suvoki ir palengvėja. Tiesa sudėtingiau su tomis, kurios susijusios su žmonėmis, jų lūkeščiais, įnoriais, užsispyrimais ir kitokiu gyvenimo jutimu.

Sekmadienį paėmiau paskaitinėti IQ. Fantastiškas žurnalas, toks gaivus, kitoks. Bent forma. Ir paskaityti yra ką. Giriu. Reikia nusipirkti naują numerį. Bet gal gaivu buvo, nes varčiau stogo terasoje. Gal. Read more…