Mediana.lt

R.Miliūtės laidoje “Teisė žinoti” ką tik susitikę vyrai aptarė dešinės dešinumo klausimus. Naujasis Delfi apžvalgininkas V.Laučius savo visiems žinomą požiūrį į dešiniuosius šįkart grindė rytoj Spinter tyrimų kartu su Delfi paskelbsimais apklausų rezultatais. Formuluotės suglumino.

Visada, o ypatingai šiandien, kai Lietuvos rinkos ir socialinių tyrimų asociacija (įsteigta spalio 21 d.) prisistatė visuomenei ir deklaravo visaip kaip ginsianti savo industrijos ir respondentų interesus, noriu atkreipti dėmesį / priminti, kad prasti tyrimai yra kaip geras aidas - ką šauksi - tą atlieps.

Noriu atkreipti visų žurnalistų, kurie noriai ima visų iš eilės tyrimų rezultatus (toks jų darbas), politikų, kurie jautriai reaguoja į kai kurių apklausų rezultatus  ir pačių tyrėjų, kurie momentais noriai formuluoja akivaizdžių atsakymų sulauksiančius klausimus, ir visuomenės dėmesį: požiūrio / nuomonės tyrimų rezultatų skelbimas užsuka naują ratą paveikdamas visuomenės nuomonę. Taigi, kiekvienas tendencingai suformuluotas klausimas didina netikrų vertinimų apimtis ir visuomenėje. Todėl būkime malonūs, ties kiekvienu klausimu išsiplakime griežtu tyrimo kokybės / klausimo korektiškumo / formuluotės paveikumo rimbeliu.

Pabaigai pagalvokime, kuris iš šių klausimų sugeneruos didesnį žiniasklaidos padengimą: Read more…

Būtent taip (”Знаменитый литовский жгучий темперамент”) visai Rusijos galybei praeitą šeštadienį Lietuvą televizijos čiuožimo projekte “Ugnis ir Ledas” atstovaujančius čiuožėjus Povilą Vanagą ir Agniją Ditkovskytę komentavo vedėja. Nuo kada mes tokie? Putinas laužia duoną, televizija reveransais svaidosi. Dabar ir suprasime, kokia išties didi ir dosni mūsų kaimynė Rusija (dar prašosi žodis “Motina”, bet lai lieka užskliaustuotas).

Galvoje pradėjo suktis Lietuvos įvaizdžio aspektai.

Bankai šiandien paskelbė apie lėšų srautus iš užsienio. Seimas šiandien priėmė kontraversiškai vertinamą Pilietybės įstatymą. Jei įstatymas vis gi įsigalios ir nereziduojančių piliečių skaičius pradės augti - itin kruopšiai turi būti elgiamasi su statistiniais duomenimis vardinant šalies tendencijas ir būtų dar intensyviau pradėta dirbti ties komunikacijos palaikymu su užsienyje gyvenančiais piliečiais, o tuo pačiu ir tautiečiais.

Prieš kelis mėnesius pradėtas leisti mėnraštis “IQ. The Economist” kokybiškais Vakarų skaistalais nudabino Lietuvos žiniasklaidos skruostus. Buvęs redaktorius pastarosiomis dienomis negaili spaudos ženklų tiems skaistalams bandyti nutrinti.

Lietuva “Doing Business 2011″ reitinge - 23-čioji su penkiomis įgyvendintomis reformomis. Puikiausiai. Kitais metais būsime dar aukščiau nes ką tik įsigaliojo galimybė steigti bendroves internetu. Būtent tokių paviršutiniškų rodiklių reguliavimu ir įmanoma lengva ranka pasikelti vietą reitinge. Prisiminkime Baltarusiją, kuri 2010 metų reitinge peršoko keliasdešimt pozicijų aukštyn (tiesa, šiemet krito keliomis), o gi viskas paprasta. Pateikiu ištrauką iš vienos mūsų atliktos Baltarusijos rinkos apžvalgos:

Didžiausias indėlis į pakilimą lentelėje tenka įmonės registravimo procedūros reformai. Baltarusija pakilo į septintą vietą peršokusi per 91 poziciją aukštyn. Teisės ministerija padarė savo darbą, bet tik iš dalies, nes verslo likvidavimas nebuvo modernizuotas. Pagal šį kriterijų Baltarusija liko 74 vietoje (2010 metais). Praktikoje 74 vieta reiškia, kad jei kada nors Jūsų verslo sėkmė priklausys nuo įmonės uždarymo sėkmingumo - Jums nepasiseks. Procedūros itin ilgai trunka ir brangiai kainuoja.

Ir vis gi, kodėl valdantiesiems nesinaudoti “Doing Business” vėduokle, kai verslas dvejoja, ar išties sąlygos verslui Lietuvoje geros? Štai Verslo žinios nepasikuklino: “Pasaulio banko žinia pasauliui: sąlygos verslui Lietuvoje pagerėjo“. Mėgsta tie mūsų žurnalistai perdėtus, kritiškumą pamirštančius džiaugsmus, kaip ir perdėtus liūdesius. Read more…

Šiandien paskelbtas mūsų atliktas tyrimas, kurio duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę: 87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.

Daugiau nei 74 proc. apklaustųjų trūksta aiškios ir suprantamos informacijos apie alternatyviąją energetiką, taip pat daugiau nei 90 proc. sistemų įsirengimą paskatintų dalinis jo kompensavimas, o 73 proc. – galimybė pagamintą energiją parduoti elektros tinklams.

Trečdalis apklaustųjų mano, kad po 50 metų Lietuvoje nuo 50 iki 100 proc. namų bus naudojami alternatyvieji energijos šaltiniai. Svarbiausias respondentų nurodomas atsinaujinančios energetikos sistemų naudojimo veiksnys yra autonomiškumas ir nepriklausomybė nuo brangstančio tradicinio kuro: 4-5 balų skalėje šį kriterijų įvertino 94 proc. apklaustųjų. Taip pat svarbi yra nedidelė energijos kaina atsipirkus įrangai (81,7 proc.) ir ekologiškumas (80,8), o optimalus šių sistemų atsiperkamumo terminas – 6-10 metų (47 proc.). Vis dėlto neišprusimą energetiniais klausimais dar rodo tai, kad net 75 proc. respondentų šiuo metu neturi parengtų savo namų energetinio efektyvumo planų. Read more…

Šiandien nuo ryto žiniasklaida vaitoja nedarbo rodikliu - 18,3 proc. 18,3 proc.?! Nurimkime, jis tikrai nėra toks didelis. Dalis tų procentų atstovų yra šešėlyje. Grįžo į vokelius arba tiesiog veža kontrabandą (vakar siūlė įvežtinio Jack’o už labai pigiai). Pasauli, ramiai, mums geriau nei rodo statistika!

Savaitgalį prie vieno sarkastiško intelektualaus, gausaus valgių ir gėrimų stalo buvo juokaujama, esą “jaunimo” kategorijos amžius vis didinamas, ir tuoj priartės prie pensijinio. Vadinasi nuolat būsime globojami ir remiami valstybės. Prie to paties stalo buvo džiaugiamasi, kad emigracija išvalė šalį nuo visokiausio plauko nevykėlių.

Ten pat buvo nuogastaujama, kad šalyje vargiai yra 20 proc. proto turinčių, įdomių žmonių. Kas atsitiko dėsniui? Juk jei jų yra bent 20 proc. - jie turėtų priimti 80 proc. Lietuvos ateitį kuriančių sprendimų. Protingi žmonės - tinkami sprendimai, tiesa? Kodėl tuomet ištisas naktis galime leisti su kvaituliu pasakodami kreivų ir absurdiškų sprendimų, kurie priimami valstybės institucijose atvejus? Read more…

Į paskaitos patalpas buvo sunku įeiti. Pasitaikė vietoje pirkusių visas dvi lietuviškai išleistas knygas. Lrytas.lt maloningai pateikia Vilniuje vykusios paskaitos vertimą, kurį gana simboliška skaityti reklaminių skydelių mirgėjimo apsuptyje (išvengti jų galite skaitydami spausdinti skirtą versiją).

Žemiau - iš konteksto ištrauktos mintys, kurios, žinoma, atstoti visumos negali. Labiausiai iš jų visų man patiko paskutinė.

Mes visada galime padaryti daugiau. Kad ir ką darytume, lieka tas kartus jausmas, nuojauta, kad kažką be reikalo apleidome.

Kita vertus, mes beviltiškai ieškome pasiteisinimų. Labai retai sakome – nepadariau, nes nenorėjau. Mums daug labiau patinka sakyti, nepadariau, nes negalėjau. Taip sąžinė šiek tiek aptyla. Ne visiškai nutyla, bet tampa tylesnė.

Sakyčiau, kad optimistai yra žmonės, manantys, kad gyvename geriausiame iš įmanomų pasaulių, o pesimistai įtaria, kad šie optimistai gali būti teisūs. Read more…

Šiandien, ketvirtadienį, 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Z.Baumano paskaita „Mes patys kaip vartojimo objektai“ („Selves as Objects of Consumption“).

Vizito organizatorius, prof. L.Donskis:

Kartu su Anthony Giddensu, Jürgenu Habbermasu ir Ulrichu Becku Z. Baumanas bene labiausiai paveikė nūdienos sociologiją ir socialinę filosofiją, o ypač - tapatybės bei savivokos diskursą. Visame pasaulyje jis pripažįstamas kaip vienas giliausių bei subtiliausių modernybės ir postmodernizmo interpretatorių.

Daugiau 15min rašinyje.

Prof. L.Donskiui už iniciatyvą Mediana skiria plius 100 taškų.

Pirmadienį, gegužės 31 d. vyks pirmasis iš brandos egzaminų. Reitingo skelbimo kontekste pasidomėjau. Ar gi ne absurdo teatras, kad kelių dienų protinio aktyvumo rezultatai lems, hiperbolizuojant, visą gyvenimą? Tokia tai buvimo sistemoje kaina. Ką Jūs patartumėte pasimetusiam abiturientui? Kur stoti? Pavasarį dauguma profesorių sulaukia galybės skambučių su tokiu klausimu. Vienas prisipažino ką patariantis - rinktis tiesiog vietas su didele senosios profesūros koncentracija. Norėčiau užsiminti apie neprotinius dalykus - aplinką ir mentalitetą.

Read more…

Vakar pasileidęs LOGIN puslapis skanus kaip saldainis. Kovo 18 d. neabejotinai būsiu Siemens arenoje. Nepaisant to - keli pasvarstymai. Labiau apie gyvenimą, sistemą, per LOGIN kaip atvejį, nei konkrečiai apie LOGIN.

Smagiausia konferencijas organizuoti, sunkiausia jas reklamuoti. Susipažinus su dabartine informacija mina klausiamai persikreipia. Ar išties bus kalbama apie ateitį? Ir apskritai, ar verta apie ją kalbėti? Ar turime tam kompetencijų? Kiek energijos paaukojo blogeriai ir žurnalistai kažkada kalbėdami apie tai, kad žiniasklaida kaip tokia mirs, o tinklaraščiai ją atstos? Kiek laiko ir kokiu tikslu sugaišta per BLOGin klausant one.lt, frype.lt ir klase.lt vėblenimų apie ateitį, kai 2009-aisiais metų įvykiu titulavome “Lietuva kraustosi į Facebook”? Kol agentūros baigė ruošti naujųjų komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugų pristatymus, pirmajame “slajde” parašytą “vis labiau populiarėja” reikėjo taisyti į “seniausiai išpopuliarėjo ir nusivalkiojo”.

Ir dar. Jau kelintus metus skaitant pranešimą apie konferenciją nelabai supranti kam ji yra skirta. Plačiajai visuomenei, kuri į konferenciją neis? Potencialiems dalyviams? Rėmėjams? Nes jei pranešime sakoma:

Interneto atnešami socialiniai pokyčiai transformuoja mūsų elgseną, gyvenimo būdą, darbo įpročius.

vadinasi kreipiamasi ne į potencialius dalyvius, nes jiems toks teiginys yra jau tolygus pranešimui apie tai, kad dangus virš Žemės prie nulinio debesuotumo yra žydras. Bet spėju, kad kilmė tokių pasakymų tokia pati kaip ir vadinti konferenciją konferencija apie “ateitį” - tiesiog reikia kaip nors pavadinti, įvilkti į rūbą, nors išties pakalbėti norisi apie viską, ir kalbama bus apie viską, ir žmonės eis pabendrauti, o ne / ne tik išgirsti. Read more…

Metai šalies įvaizdžiui prasidėjo smagiai - Lietuvos vardas iš teigiamos pusės pateko į „The Sun” straipsnio paantraštę. O jei šiek tiek rimčiau - krizės 2009-aisiais gerokai kankintas Baltijos tigras, „International Living” žurnalo atlikto tyrimo duomenimis, pateko tarp 25 pasaulio valstybių, kuriose gyventi žmonėms yra geriausia.

Visų pirma, kol kas nesigilinant į šio tyrimo kriterijus į, džiugu dėl to, kad šalies vardas skamba gerąja prasme - neabejoju, kad šią naujieną publikuos ne tik „The Sun”, bet ir būrys kitų autoritetingų žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje. Pridėkime dar ir kito, praėjusių metų pabaigoje britų kompanijos „PriceRunner” atlikto, tyrimo rezultatus, kurie pranešė, kad Vilnius patenka tarp pigiausių Europos miestų. Dar vieną medalį Vilnius užsikabino patekęs į viršutinę ekologiškiausių Europos sostinių lentelės dalį. Galbūt tokie vertinimai ir netaps rimta paskata investuotojams, tačiau užsienio turistų ar laimės ieškotojų žemėlapiuose tikrai uždės vieną kitą pliusą. Read more…

Šiandien visuomenei pristatėme verslo lyderių požiūrio tyrimo rezultatus. Tyrimas buvo skirtas D.Grybauskaitės pirmojo veiklo etapo įvertinimui. Su detalia faktine informacija galite suspažinti mūsų puslapyje, kiek trumpiau - žemiau publikuojamame pristatyme arba pranešime žiniasklaidai, o čia pateikiame kelis papildomus komentarus, kuriuos leidžia blog’inis “prie kavos” formatas.

Kalbant apie rezultatus, tai jie pasirodė esantys fantastiškai pozityvūs. Galima sakyti, didieji šalies verslininkai kol kas myli Prezidentę. Tačiau tai, nuo ko priklauso pozityvumo lygis - kiek nuvylė.

Tačiau analizė parodė labai aiškiai - kuo geresnė verslininko nuotaika - tuo geriau jis vertina prezidentę. O kuo paties įmonei sekasi prasčiau - tuo vertinimai kritiškesni. Niekas nėra apsaugotas nuo subjektyvumo, tačiau subjektyvumo lygis lyg ir turėtų priklausyti nuo užimamo statuso. Ar tai utopija? Read more…