Marketinguokitės ir būsite išgelbėti!
Paskutinėmis savaitėmis paramos karuselė sukasi intensyviau nei paprastai. Pradėjome nuo Išsipildymo akcijos - 2 mln litų, sekmadienį UNICEF mokyklai Goro provincijoje surinkta daugiau kaip pusė milijono, o štai Haičiui suaukojome tik iki 100 gabalų. Kodėl? Todėl. Todėl, kad nebuvo koncerto, o reklama buvo galbūt kiek per gera vidurkiniam žmogui.
Šiandien į paštadėžę įkrito dar vienas prašymas: šeimai pervažiavo rankas, perveskite pinigų. Op, op, parašė Lietuvos rytas - štai jums ir pretekstas, o jei šeimos padėtis yra prasta ne dėl kokio konkretaus, įvardinamo ir įdomaus žiniasklaidai veiksnio - paramos kaip savo ausų nematysi. Nes nėra ką marketinguoti, jaučiamas objekto trūkumas, sakykim.
Ir jei sergi vėžiu, bet nebuvai prezidentas - niekas tau Facebook nekurs palaikymo grupės.
Na taip, Lietuvos statusas jau senokai iš paramos gavėjo pasikeitė į paramos teikėjo tarptautiniame popieriuje, kur šalims nemokamai skirstomi statusai. O per UNICEF koncertą greta Moore’o rezidavusi Prezidentė paklausta apie šąlančius vietinius vaikus pasakė:
Mūsų šalis turi nustoti stovėti ištiesta ranka ir suprasti, kad reikia dalytis, nes gyvename geriau.
Teisingai, prezidente! Nustokime stovėti - galime prigulti, kad būtų patogiau!
Ne pirmus metus paramos ir labdaros srityje dirbančios pozityviosios Erikos Lastovskytės paklausiau, kokie yra esminiai lietuvių rėmimo bruožai nūdien.
Žmonių polinkis remti kitus sustiprėjo, mano nuomone. Ypač kai kalbame apie tam tikras paramos gavėjų grupes. Lengviau žmonės duoda vaikų, neįgaliųjų ir gyvūnėlių reikalams. Kurti viešąjį gėrį yra labai svarbu, ne mažiau svarbu nei gelbėti iš bėdos, nes gali būti sukurtos priemonės, kurios padės išvengti bėdų ateityje. Štai tokiai kūrybai sunkiau rinkti paramą.
Dėl formų - šiandien Lietuvoje žmonės lengviau atiduoda daiktą nei pinigus, taigi manau padidėjo aukojimas daiktais, maisto produktais.
Akcijių metu žinoma aukojama daugiau, kadangi sukuriama komunikacijos kampanija, kurios metu atkreipiamas žmonių dėmesys į vieną ar kitą problemą. Daug lemia ir gera organizacijos reputacija bei jos žinomumas. Tokios pasaulinės organizacijos kaip “UNICEF” ar LIetuviškos “Gelbėkit vaikus” jau daug metų dirba ir yra užsitarnavę gerą vardą bei parodę apčiuopiamus veiklos rezultatus. Tokiu atveju paramos rinkimas ne tik akcijų metu yra sėkmingas. Žinomai patikimai organizacijai ir nuolatinius rėmėjus surasti yra daug lengviau.
Įprotis nuolat skirti paramą vienam ar kitam tikslui Lietuvoje dar nėra labai paplitęs, bet džiugu, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Vis daugiau atsiranda žmonių, kurie pasirenka projektą ar organizaciją ir nuolatos su jais draugauja, remia, dalyvauja veiklose.
Ir šiukštu nekurkite per gerų vidurkiniam žmogui reklamų, kaip kad ši: